Kovo 29 d. Alfa.lt publikuotame straipsnyje „Nauja rinkliavos už atliekas tvarka gąsdina savivaldybes: kai kur kaina gali kilti dvigubai“ teigiama, kad Lietuvos savivaldybės su nerimu laukia vasaros. Jeigu Aplinkos ministerija neišgirs savivaldybių siūlymų ir neatidės naujų taisyklių dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą įgyvendinimo tolesniam laikui, po liepos 1 dienos atliekų tvarkyme gali kilti chaosas ir nepasitenkinimas dėl gerokai išaugusios rinkliavos – skaičiuojama, kad kai kurioms atliekų turėtojų kategorijoms už atliekas gali tekti mokėti dvigubai brangiau nei iki šiol.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas sako, jog reikia atkreipti dėmesį, kad naujos rinkliavos tvarkos įvedimas sutampa su technologiniu šuoliu komunalinių atliekų tvarkyme nuo beveik išskirtinai deponavimo sąvartynuose prie apdirbimo, rūšiavimo įrenginiuose, deginimo ir t. t. „Tai iš esmės daugeliu atvejų brangina atliekų tvarkymo procesą. Deja, savivaldybės šokdamos rinkiminius šokius  „užmiršta“ reguliariai koreguoti komunalinių atliekų tvarkymo kainas ir vis nukelia šios problemos sprendimą. Tai didina finansines įtampas regioniniuose atliekų tvarkymo centruose ir kenčia ir kiti sistemos dalyviai. Įprasta praktika – keičiant tvarkas bandoma ir subalansuoti finansinius srautus, paprastai klientui didėjimo kryptimi. Visa tai iššaukia neteisingą teiginį, kad nauja sistema didina kainą. Naujos sistemos įvedimas sukelia dar vieną nepasitenkinimo bangą dėl to, kad bandoma naujai perskirstyti naštą, tenkančią atskiroms mokėtojų kategorijoms.

Beveik visais atvejais, nors ir didinamas bendras sistemos „teisingumas“, atsiranda nepatenkintos pasikeitimais klientų kategorijos, kurios, priklausomai nuo turimos įtakos, stabdo šiuos procesus. Tačiau begalinis sprendimo atidėjimas iš esmės tik gilina problemas ir jų išnarpliojimo sudėtingumą. Sprendimai paprasti – reguliariai, mažiausiai kartą per metus vertinti komunalinių atliekų tvarkymo proceso kainą ir reikiamas korekcijas tvirtinti politiškai nelaukiant rinkimų ar kritinės situacijos. Antra – siūloma Metodika aptarinėjama kelinti metai, gal vertėtų grįžti prie pilotinių projektų atskirose savivaldybėse arba savivaldybėje ir tik praktika leis atsakyti kas tikrai pasiteisina. Trečia – visgi savivalda dažnai nesupranta ko siekiame šiuo pertvarkymu, kokios naudos galime tikėtis įgyvendinus šiuos pertvarkymus. Komunikacijos šiais klausimais irgi nepakanka.“