Pirmasis lygmuo, kurį mes jau galima sakyti esame perėję, t. y. fundamentinis vyriausybės vaidmuo, kuomet buvo formuojama bazinė aplinka, t. y. įpareigojimas (angl. mandating) – „įstatymo keliu“. Atliekant įpareigojimo vaidmenį, vyriausybės skirtingais lygiais turi apibrėžti minimalius verslo veiklos standartus, įtvirtintus juridinėje bazėje. Įpareigojimo pavyzdžiai galėtų būti darbo sąlygų reguliavimas, apibrėžiant maksimalų darbo laiką, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, aplinkos apsaugos įstatymai ir pan.

Toliau sektų specifiniai vyriausybės įsikišimai siekiant skatinti gerosios ĮSA praktikos sklaidą. Vyriausybė gali imtis veiksmų, kurie skatintų daugiau įmonių laikytis ĮSA veiklos principų, didindama paskatų, iniciatyvų skaičių arba mažindama įmonių išlaidas tokiems pokyčiams vykdyti. Tai ne visada reiškia mokesčių lengvatas ar reglamentavimą, tai gali būti skatinimas naudoti ĮSA standartus ar instrumentus, finansavimas ar parama palaikančioms organizacijoms, kas sumažina poreikį kiekvienai įmonei atskirai „išradinėti dviratį iš naujo“ vystant savo požiūrio į ĮSA. Čia vyriausybė, valstybės institucijos atlieka du vaidmenis:

• Palengvinimas (angl. facilitating) – įvairios gairės, finansavimo mechanizmai, palankių sąlygų sudarymas. Valstybinės institucijos siekia pagerinti įmonių veiklą socialinėje ir aplinkosauginėje srityje, kuriant iniciatyvas ir palankią terpę ĮSA vystymuisi. Tai gali apimti tokias ĮSA skatinimo priemones, kaip tyrimų, viešinimo kampanijų, informacijos sklaidos, mokymų, sąmoningumo didinimo projektų finansavimas. Viešosios politikos institucijos taip pat g
  ali skatinti iniciatyvinę ĮSA rinką, sukuriant mokestines paskatas, panaudojant investicijų, finansavimo svertus. Skatinti dialogą tarp visų suinteresuotųjų šalių nacionaliniu lygmeniu, siekiant suderinti skirtingus interesus.
• Pritarimas (angl. endorsing) – instrumentai ir viešumas. Politinė parama ir viešojo sektoriaus pritarimas ĮSA koncepcijai, ypač su ĮSA susijusioms iniciatyvoms, atspindi ketvirtąjį viešojo sektorius vaidmenį pateikiamoje tipologijoje. Pritarimas gali įgauti įvairias formas, pradedant nuo ad-hoc susitikimų ir baigiant politiniais dokumentais ar apdovanojimų schemomis, remiant inovatyvias ĮSA iniciatyvas, tiesiogiai pripažįstant atskirų įmonių pastangas.

Dar brandesnė stadija:

• Partnerystė (angl. partnering) – bendradarbiavimas tarp suinteresuotųjų šalių, abipusis dialogas. Strateginės partnerystės gali suteikti papildomų jėgų ir indėlį į viešąjį, privatų sektorių ir pilietinę visuomenę, išsprendžiant sudėtingas socialines ir aplinkos problemas. Apskritai valstybinės institucijos turi galimybę suderinti skirtingų suinteresuotųjų šalių vaidmenis ir suplanuoti politinę kryptį, sprendimą, kuris apimtų ir sujungtų gebėjimus, galinčius papildyti turimas pagrindines kompetencijas.

Turint šią piramidę labai svarbus yra valstybės, Vyriausybės požiūris į atsakingą veiklą, kuris didžiąją dalimi lemia ir bendrą socialinio aplinkosauginio atsakingumo (SAA) suvokimą ir taikymo mastą šalyje. Aiški valdžios pozicija, valdančiųjų noras bei tikslų, rodiklių iškėlimas SAA srityje gali prisidėti ne tik prie ĮSA skatinimo (kuomet kuriama palanki teisinė įmonių, kitų organizacijų veikimo sistema, mokesčių lengvatos, vykdomas platus informavimas apie atsakingą veiklą, vykdomi dvišalės, trišalės partnerystės projektai su verslo, NVO atstovais, rengiamos gairės, organizuojami apdovanojimai ir pan.), bet ir prie tiesioginio organizacijų socialinės atsakomybės diegimo (OSA), kuomet nacionaliniai SAA tikslai tiesiogiai deleguojami valstybės institucijoms, per kurias yra įgyvendinama atsakingos veiklos politika. Tai yra pažangesnis lygmuo, kuomet esant bendrai SAA vyriausybės strategijai ji įgyvendinama per pavaldžias valstybės institucijas (labai ryškūs tokios politikos pavyzdžiai aptinkami Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje). Tačiau parengtuose dokumentuose bei diskusijos metu buvo kalbama apie dar vieną, labai svarbų valstybės institucijų vaidmenį:

• Demonstravimas (angl. demonstrating) – pavyzdžio rodymas. Ši kategorija apima tokius veiksmus kaip, pavyzdžiui, sąžiningumo užtikrinimas kovojant su korupcija, valstybės institucijų skaidrumo didinimas santykiuose su išorės suinteresuotomis pusėmis. Be to, valstybės institucijos turi taikyti OSA standartus savo veikloje, pavyzdžiui per viešųjų pirkimų efekto “demonstravimą”, konkursų organizavimą, atsakingą išteklių naudojimą ir t.t.

Kartais tai vadinama bene svarbiausiu valstybės institucijų vaidmeniu visuomenėje, kurį jos gali atlikti diegiant socialinės atsakomybės principus, t.y. pavyzdžio rodymas, kaip ir kiek atsakingai yra vykdoma organizacijos veikla.  Valstybinės institucijos gali rodyti pavyzdį taupiai naudodamos išteklius, motyvuodamos valstybės aparate dirbančius darbuotojus atsakingai vykdyti jiems skirtas funkcijas, užtikrindamos skaidrumą viešuose pirkimuose, priimamuose sprendimuose ir t.t.. Valstybės organizacijos taip pat gali įtraukti verslą, visuomenę į socialinių ir aplinkosauginių problemų sprendimą, pakelti ĮSA suvokimą tarp vartotojų ir investuotojų, t.y. padidinti bendrą šalies, jos gyventojų spaudimą socialiai atsakingos veiklos atžvilgiu. Užsienio valstybių praktika rodo, jog labiausiai valstybė, per savo institucijas, gali skatinti socialinį ir aplinkosauginį atsakingumą (SAA) per viešuosius pirkimus, plėtojant „žaliuosius“ pirkimus, kuriant ir taikant efektyvaus, atsakingo išteklių vartojimo priemones ir pan. Tokių veiksmų įgyvendinimas ženkliai padidintų valstybinio sektoriaus veiklos skaidrumą ir patikimumą, visų pirma užsitarnaujant verslo, visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. Verslo atstovai, visuomenės nariai nori matyti teisingą pavyzdį pradedant nuo aukščiausios valstybės valdymo grandies.

Diskusijos metu buvo labai įdomu išgirsti ir iš pačių politikų sužinoti, jog politinė valdžia gali atlikti dar vieną labai svarbų vaidmenį, kuris nėra aprašytas teoriniuose modeliuose:

• Netrukdyti – t. y. verslas pats moka ir žino, kaip vystyti atsakingos veiklos praktiką, tad politinei valdžiai telieka per daug nesikišti ir leisti socialinės atsakomybės iniciatyvoms privačiame sektoriuje vystytis savaiminiu keliu.

Nors diskusijos metu, labiau iš viešojo sektoriaus atstovų pusės buvo bandoma sakyti, kad vis dėlto verslas yra pagrindinis SA variklis, tačiau EKT parengta galimybių studija bei išanalizuota užsienio valstybių praktika parodė, jog vyriausybės ir valstybės institucijų vaidmuo gali būti labai reikšmingas ir politikams nevalia pamiršti, jog pavyzdžio rodymas yra vienas geriausių motyvatorių, skatinantis elgtis socialiai atsakingai visose srityse.

Daugiau informacijos:

Vaiva Bražionytė
EKT vyr. konsultantė, sertifikuota SA8000 auditorė
+37068538554
vaiva@ekt.lt