UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius, vadybos konsultantas Gintas Umbrasas 2013 m. rugsėjo 3 d. dalyvavo LVDK organizuotame  susitikime su LR Ūkio ministerijos viceministrais Kęstučiu Trečioku ir Mariumi Skarupsku, kuriame buvo pasikeista nuomonėmis dėl finansavimo išteklių pasiekiamumo gerinimo mažoms ir vidutinėms įmonėms priemonių, įskaitant finansų inžinerijos priemones 2014 – 2020 metų laikotarpiu. G. Umbrasas susitikime pabrėžė, kad finansinės inžinerijos priemonės yra viena iš efektyvesnių ir skaidresnių ES paramos formų, kurių taikymą reikia plėtoti naujame programavimo laikotarpyje ne tik Ūkio ministerijos įtakos sferoje, bet ir Žemės ūkyje. Susitikimo metu ministerijos vadovams buvo perduoti konkretūs pasiūlymai.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, atstovaujanti apie du tūkstančius Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių – Konfederacijos narių, pateikia siūlymus dėl finansavimo išteklių pasiekiamumo gerinimo mažoms bei vidutinėms įmonėms ( toliau tekste – MVĮ) priemonių ir šių įmonių finansavimo efektyvumo didinimo, panaudojant ES struktūrinių fondų finansų inžinerijos priemones įgyvendinamas per finansų tarpininkus 2014 – 2020 metais.

Siūlymai dėl finansavimo išteklių pasiekiamumo gerinimo mažoms ir vidutinėms įmonėms

Europos komisijos komunikate „Veiksmų planas „Verslumas 2020”” išdėstytos priemonės verslumui  atkurti. Komunikate siūlomas veiksmų planas remiasi trejomis esminėmis sritimis, kurių viena pagrindinių – geresnių sąlygų verslo įmonėms sudarymas. Būtent šioje srityje, kaip ir nurodyta komunikate, esminė reikšmė tenka būtinumui sudaryti geresnes galimybes mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą.

Svarbu pažymėti, kad MVĮ – ėse dirba 75% darbuotojų, tuo tarpu dėl dar nepakankamai tobulos verslo aplinkos šios įmonės kol kas sukuria tik 48% BVP. Todėl vienas svarbiausių spręstinų klausimu, tobulinant finansų inžinerijos priemones, yra finansavimo priemonių įvairovė ir prieinamumas.

Pažymėtina, kad itin aktyviai pastaruosius keletą metų MVĮ finansavime panaudojant finansų inžinerijos priemones dalyvauja mažesnieji Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, kurie  apimtis yra absoliutūs lyderiai MVĮ finansavime su INVEGA garantijomis, o esminę dalį paskolų MVĮ – ėms su fondo INVEGA garantijomis šiemet subjektams suteikė AB Šiaulių bankas ir AB „Citadele“ bankas, kurių ekspertų patirtimi remdamiesi pateikiame žemiau išdėstytus siūlymus dėl prioritetinių uždavinių ir priemonių.

Siekiant sukurti geresnę verslo ir teisinę aplinką  įmonių verslo plėtrai bei rengiantis 2014-2020 metų programavimo laikotarpiui,  būtina įgyvendinti šiuos prioritetinius uždavinius:

 1.Užtikrinti MVĮ – ėms finansavimo išteklių pasiekiamumo tęstinumą ir didinti MVĮ finansavimo mastą 2014 – 2020 metais jau pasiteisinusių MVĮ finansavimo programų, kurios  plėtojamos bankams bendradarbiaujant su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, dėka. Tokios finansų inžinerijos priemonės kaip Atvirojo kreditų fondo programa, Mažų kreditų programa  ir kitos, fondo INVEGA įgyvendintos ir / arba įgyvendinamos kartu su finansų tarpininkais, yra jau pasiteisinusios ir sudaro galimybę  MVĮ verslo plėtrai, inovacijoms, investicijoms, esamų darbo vietų išlaikymui ir naujų kūrimui. Mūsų nuomone, svarbu ir tai, kad šios priemonės leidžia  itin efektyviai ir skaidriai naudoti ES išteklius, nes:
a) įmonėms grąžinant tokias paskolas,  grįžtančius išteklius nuolat galima naudoti vis kitų reikalavimus atitinkančių įmonių finansavimui,
b) kartu gali būti panaudojamos  ir finansavimo tarpininkų nuosavos lėšos adekvačiai dalijantis riziką,
c) atsiveria galimybės suteikti finansavimą itin dideliam skaičiui MVĮ ir užtikrinti efektyvų projektų administravimą.

2.Toliau tobulinti esamas bei  įgyvendinti naujas efektyvias finansų inžinerijos priemones, o taip pat išplėsti finansų inžinerijos priemonių panaudojimo tikslines sritis vystant MVĮ finansavimo programas per atrinktus finansų tarpininkus su fondo INVEGA garantijomis iki 80% ir palūkanų bei garantinio mokesčio subsidijavimu.  Europos Sąjungos fondų lėšos  negrąžinamos paramos forma 2014-2020 metais turėtų skirtos tik tokiems projektams, kurių įgyvendinimo naudą konkrečiam gavėjui ir valstybei būtų galima iš anksto suplanuoti, efektyviai kontroliuoti kaip panaudotos paramos lėšos ir užtikrinti, kad pasiektas rezultatas atitiktų paramos gavėjo įsipareigotą.

Įgyvendinant aukščiau minėtus prioritetinius uždavinius, siūlome šias priemones:

1. Nemažinti INVEGOS garantijų atskiroms įmonėms apimčių, o atvirkščiai – jas didinti. Tai yra, svarbu  ir toliau sudaryti galimybę atrinktiems finansų tarpininkams gauti ne tik vadinamąsias „portfelines“ , t. y. tam tikram keleto ir daugiau paskolų portfeliui, bet ir įmonėms pavieniui skiriamas INVEGOS garantijas. Siūlymą argumentuojame tuo, kad šiuo metu galioja  paskolų  portfelio  garantijos išmokos dydžio bendras ribojimas, pagal kurį bendra garantijos išmokos suma negali viršyti 20% viso garantija padengto paskolų portfelio, o tai savo ruožtu riboja finansų tarpininkams galimybes  įtraukti į garantija apdraudžiamą portfelį paskolas tokioms įmonėms, kurios  neturi daug užstato. Taigi, ir toliau siūlytume neatsisakyti individualių garantijų iki 80% teikimo, kurios sudaro galimybę pasirinkti tinkamiausią garantijos formą konkrečiai įmonei;
2. Toliau plėtoti ir tobulinti Atviro kreditų fondo (AKF) fondo programą, kaip ypač naudingą MVĮ – ėms ilgalaikio finansavimo priemonę, panaudojant geriausią patirtį ir praktiką;
3. Patobulinti dalinio palūkanų kompensavimo ( subsidijos) priemonę.  Šiuo metu klientams, gaunantiems INVEGA garantiją, palūkanos kompensuojamos iki 3 metų investicinių arba iki 2 metų apyvartinių paskolų atveju, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei galioja garantija. Siūlytume naikinti dalinio palūkanų kompensavimo termino susiejimą su garantijos terminu, t.y. neapriboti palūkanų kompensavimo termino garantijos terminu, o  taikyti palūkanų kompensavimo lengvatą visam galiojančiam paskolos laikotarpiui, jei įmonė vykdo visus sutartinius įsipareigojimus. Siūlymo priežastis ta, kad dėl paskolos grąžinimo individualaus grafiko specifikos garantijos dydžio paskolos grąžinimus įmonės kartais įvykdo ir per vienerius metus, o tada  praranda taip reikalingą dalinę palūkanų subsidiją;
4. Vienas iš MVĮ finansavimą ribojančių veiksnių ir  ES struktūrinės paramos įsisavinimo trūkumų yra tai, kad finansų institucijos Lietuvoje  iš esmės negali naudoti finansavimui lizingo sandorių   įgyvendinant investicijas, kurioms numatyta ES struktūrinių fondų parama. Pagal taisykles Lietuvoje parama išmokama tik MVĮ lėšų įnašais išperkamai  turto daliai, o ne visai lizingo sandorio sumai, ir tai riboja įmonių  finansavimo  lizingo būdu galimybes ir mastą Lietuvoje. Verta paminėti, kad Latvija ir Estija jau yra atitinkamai pakoregavusios teisės aktus taip, kad lizingo bendrovės gali dalyvauti ES paramos panaudojime ir itin aktyviai šia galimybe naudojasi;
5. Tobulinti garantijų lizingo sandoriams teikimo priemones ir sąlygas. Siūlytume peržiūrėti INVEGA teikiamų lizingo garantijų reikalavimus lizinguojamam turtui. Pasigendama galimybė lizinguoti naudotą turtą (Lizingo bendrovės turi griežtus reikalavimus priimtinam naudotam turtui, kuriais būtų galima pasinaudoti keičiant INVEGA reikalavimus), naudoti atpirkimo lizingą bei lizinguoti įmonės veikloje naudojamas komercines transporto priemones (ne pervežėjų veikloje);
6. Tobulinant ir toliau paprastinanti FRSP ir kitų finansavimo programų įgyvendinimą, reikėtų aiškesnio ES direktyvų reikalavimų  dėl tinkamumo kriterijų išaiškinimo MVĮ-ėms. Finansų tarpininkai įpareigoti į kreditavimo sutartis įtraukti punktus, pagal kuriuos MVĮ turi laikytis tam tikrų ES direktyvų reikalavimų. Atsižvelgiant į ES dokumentacijos kompleksiškumą ir sudėtingumą, dažniausiai MVĮ  neturi  galimybių išsiaiškinti ir suprasti sutartyse minimų ES direktyvų reikalavimų;
7. Siūlome išnagrinėti galimybę įsteigti valstybinę prekių eksporto  ir technologijų importo draudimo įmonę, kuri teiktų įmonėms garantijas, ir tokioms įmonėms  finansų įstaigų ištekliai būtų pasiekiamesni ir palankesnėmis sąlygomis;
8. Teikti paskolų garantijas ir palūkanų subsidijas viešojo ir privataus  sektorių partnerystės projektams;
9. Sudaryti galimybes panaudoti daugiau garantijų bendriems projektams su Verslo angelais ir Rizikos kapitalo fondais;
10. Toliau plėtoti mikrokreditavimą su garantinių fondų garantijomis bei subsidijomis kaip verslumo skatinimo ir jaunimo bei šeimų verslo pradžios priemonę;
11. Supaprastinti finansinės inžinerijos priemonių administravimą, atsižvelgiant į sukauptą 2007 – 2013 patirtį.

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų tobulinimo sukuriant finansų tarpininkams (bankams ir kredito unijoms) adekvačias teisines galimybes paskolintoms lėšoms susigrąžinti, skolininkams tapus nemokiais

Pažymėtina, kad kaip itin svarbios priemonės efektyvinant verslumą, Europos komisijos komunikate  „Veiksmų planas „Verslumas 2020””  yra numatytos  priemonės bankrotų procedūrų efektyvumo didinimui, išlaisvinant išteklius naujam verslui, taip pat reguliavimo naštos MVĮ – ėms mažinimas bei kitos priemonės. Pažymėtina, kad tiek galimai dėl nepakankamų iniciatyvų tobulinti Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek ir dėl LR Restruktūrizavimo ir Bankroto įstatymų netobulumo arba nepakankamai teisingos vadovavimosi jais praktikos, skolų  išieškojimo trukmė Lietuvoje yra itin ilga, o tai reiškia, kad bankai negali susigrąžinti ir efektyviai panaudoti išieškomų lėšų naujiems projektams finansuoti. Manytina, kad sudėtingi ir ilgi skolų išieškojimo bankrotų ir restruktūrizavimo bylose procesai, nesiimant jų operatyviai tobulinti, gali turėti įtakos ir finansų įstaigų akcininkų sprendimams riboti kreditavimo veiklą Lietuvoje dėl sudėtingos teisinės aplinkos vykdant išieškojimus. Mūsų manymu, svarbiausios spręstinos problemos – išieškojimų efektyvumo didinimas skubiai patobulinant įmonių bankrotą ir restruktūrizavimą reglamentuojančius teisės aktus, nes bankrotams vykstant lėtai ir neefektyviai, lėšos, paskolintos įmonėms, kurios bankrutavo, bankams grįžta labai lėtai ir dėl to per ilgai nepanaudojamos naujiems kreditams. LVDK siūlymai šiais klausimais jau buvo išdėstyti.