Sako, jei turi svajonę, reikia ją nupiešti, ar užrašyti. Nes tai yra pirmas žingsnis, kai svajonė tarsi išeina į pasaulį „apsidairyti“… Taip ji auga , stiprėja, atsiranda galimybių ją įgyvendinti. Todėl raginantys, jog reikia ateitį planuoti svajojant, ko gero, yra teisūs… Kelmiškiai savo svajones ir užrašė, ir nupiešė.

„Ateitį kurkite svajodami“ – kelmiškius ragino konsultantai

Drąsiai svajoti apie ateitį kelmiškius kvietė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” konsultantės Gintarė Ševčenko ir Aina Kurklietytė. Kelmiškius jos ragino nelengvam uždaviniui: kurti strateginį 2013 – 2020 metų Kelmės rajono plėtros planą.

Kiekvienas rajonas gyvena pagal veiklos planą. Kelmiškių trimetis veiklos planas, viešnių nuomone, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra idealus. Jis yra „gyvas“ ir „veikiantis“. Tačiau būtina parengti ilgalaikį strateginį plėtros planą (2014 – 2020) kuriame būtų aiškiai apibrėžta perspektyva. Į šį darbą buvo pakviesti įvairių sričių, profesijų, visuomenės atstovai. Strategijoje turi būti aiškiai suformuluota rajono vizija ir misija. Strategijos tikslus pagal sritis (ekonomikos, gyvenamosios aplinkos, visuomeninio – socialinio ir kultūros, švietimo, savivaldos) grynino darbo grupės. Ilgalaikės strategijos plėtros planas yra labiau politinis, nei administracinis dokumentas.

Pradėjus darbą grupėse, taikytas simuliacinis modelis „Ateities miestas“, kai buvo kuriamos idėjos, koks Kelmės rajonas įsivaizduojamas po 10 – 15 metų. Aprėpus globalinius iššūkius, pasidairius iš mažyčio Kelmės krašto po platųjį pasaulį, atidžiau pažvelgiama į vietos galimybes, silpnybes ir grėsmes. Tuomet aiškesni tampa iššūkiai ir idėjos, kurias verta išskirti ir vystyti.

Strategijos (pagrindinės krypties) pasigendama ne tik rajonų veikloje. Jos pasigendama įvairiose srityse šalies mastu. Galbūt, tai yra pagrindinė priežastis, neleidžianti „svajoti“, dažnai palydima skeptiškai: „ kam čia laužyti galvą, vistiek iš tų svajonių nieko neišeis“. Mat, svajojant reikia „ pakilti aukščiau, pažvelgti plačiau“.

– Svajoti reikia maksimaliai. Ir tegu svajonės neša pačiais nerealiausiais keliais. Į realybę sugrįžtama atrankos principu- „ išvaduoti ir paleisti mintis“ ragino konsultantės.

Tačiau prie realybės pririštiems darbo grupių dalyviams nebuvo lengva atsiplėšti nuo žemės. O prakalbus apie problemas kokioje nors srityje, žiūrėk, jos atstovai reaguoja itin jautriai ir priima problemas asmeniškai. Beje, darbo grupėse buvo labai pasigendama savivaldybės specialistų, atsakingų skyrių vadovų dalyvavimo.

Kelmės krašto pranašumai

Kelmės krašto pranašumai – švari gamta, daug saugomų teritorijų – regioninių parkų, draustinių. Pagrindinė kryptis – žemės ūkio gamyba, mažai pramonės. Išsaugotas kultūrinis savitumas. Tvarkomas istorinis ir kultūros paveldas. Gausiai organizuojama įvairių renginių. Rajone vyksta renovacijos ES pagalba. Teigiamai vertinamos investicijos į rajono centrą. Gyventojai labiausiai patenkinti bibliotekų paslaugomis. Renovuota daug mokyklų, stadionų. Švietimo įstaigos parengia ir vykdo daug projektų. Aukšta pedagogų kvalifikacija. Rajone prie vidurinių mokyklų išlaikyti meno skyriai. Viena iš prioritetinių sričių rajone-sporto, ir laisvalaikio infrastruktūros plėtra.

Kelmės krašto silpnybės

Ekonominis faktorius: rajonas didžiausią biudžeto dalį gauna kaip dotaciją. Nemažėja bedarbystė, trūksta užimtumo jaunimui. Vis blogėjanti demografinė situacija. Migracija. Nepakankamos sveikatos priežiūros paslaugos. Senstanti bendruomenė. Blogas susisiekimas su rajono centru. Nekuriamas bendras krašto įvaizdis. Žemas pasitenkinimas gyvenimu Kelmės krašte. Nėra pramonės. Nėra verslo plėtros strategijos. Prasta rajono kelių būklė. Neteisinga, jog švietimo įstaigų projektai daugiau nukreipiami išgyvenimui, mokyklų materialinės bazės stiprinimui, nei ugdymui. Žemas baigusiųjų vidurines mokyklas moksleivių žinių lygis. Per mažai visą rajoną apimančių projektų. Trūksta bendravimo ir bendradarbiavimo. Per daug socialinių pašalpų. Žemas turistinis potencialas. Biurokratizmas.

Ką reikėtų daryti?

Pirmiausia – kurti ir kelti Kelmės krašto patrauklumą. Išgryninti viziją ir strategiją. Taikyti lengvatas reikalingiems specialistams, atvykstantiems į rajoną dirbti. Skatinti ir sudaryti sąlygas veikti jaunimui. Skatinti verslumą. Mažinti socialinių pašalpų. Stabdyti migraciją. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Gerinti verslo aplinką.

Vizija po 5 – 7 metų

Kelmės rajonas – išsaugojęs kultūrinį identiškumą, turizmui patrauklius gamtinius išteklius, saugus ir patogus gyventi, su išvystytu konkurencingu žemės ūkiu, ekologiškai švaria produkcija, atviras investicijoms, patrauklus smulkiam ir vidutiniam verslui plėsti. Jį tokį kuria aktyvi ir veikli bendruomenė…

Turėti galimybę…

„Kelmiškiams“ savo svajones atskleidė keletas jaunimo grupės narių:

• Mano svajonė – galimybė legaliai siekti tikslų (Andrius).
• Kad jaunimo veikla būtų palaikoma ir skatinama (Laurynas).
• Realizuoti savo įgūdžius švietimo srityje (Deividas).
• Mano ateities svajonė – įkurti šeimos klubą (Agnė).
• Siekti, kad grįžtų mano draugai iš ES. O asmeninė svajonė – susikurti savo gyvenamosios vietos erdvę (Arminas).
• Svajoju ir toliau turėti galimybę dirbti ir gyventi Lietuvoje. Būtų šaunu, kad ir daugiau jaunų žmonių tą galimybę turėtų (Robertas).

Įsiklausykime į šias svajones. Kurias apibendrina paskutinioji: „turėti galimybę dirbti ir gyventi Lietuvoje…“ Rodos, tiek nedaug labai teisėtų, bendražmogiškųjų siekių. Savaime suprantamų. Kokius realius žingsnius gali žengti Kelmės kraštas, sudėliojęs savo strategiją iki 2020 metų?

Janina Skeberdienė

Visą straipsnį ir jį lydinčius komentarus galima rasti ČIA.