Balandžio 26,2012

Norint tobulinti kvalifikaciją seminarų ir knygų neužtenka

Įmonių personalo tarnybose neplanuotas sujudimas: 2012 m. balandžio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir paskelbė „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ projektų finansavimo sąlygų aprašo projektą. Pagal tai privataus sektoriaus įmonės ir asociacijos galės teikti paraiškas darbuotojų mokymams. Šios priemonės tikslas – tobulinti darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją ir žinias įmonėse, didinti darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie įmonės reikmių ir darbo rinkos pokyčių.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas valstybėse, kur jau seniai vyrauja laisvosios rinkos ekonomika – ne naujiena. JAV sukurtas mokymosi efektyvumo įvertinimo modelis – mokymosi piramidė žymi, kad ženkliausiai asmens kompetenciją kelia kitų mokymas (90 proc.). Organizacijų žmogiškųjų išteklių praktikoje kitų mokymas dažniausiai pasireiškia darbuotojų – vidinių trenerių ruošimo iniciatyvomis. Specialiosios treneriai – treneriams (angl. train the trainers) mokymų programos skirtos parengti vidinius mokytojus organizacijose, kad jie galėtų ateityje patys analizuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius bei įgyvendinti vidinius įmonės poreikius atitinkančias mokymų programas. EKT Vadybos konsultantų patirtis rodo, kad šią efektyviausią mokymosi priemonę dažniausiai naudoja didelį darbuotojų skaičių turinčios įmonės, kuriose vidinis kompetencijų centras ne tik užtikrina specializuotą poreikius atitinkančių mokymosi programų asortimentą, bet ir santykinai pigesnį įgyvendinimą. Iš kitos pusės, nepaisant to, kad didžiausias vidutinis besimokančiųjų žinių įsisavinimo rodiklis taikytinas treneriams, būtina paminėti, kad vidinių trenerių vykdomų mokymų paskaitos (seminaro) žanru pasėkoje tokių mokymų dalyvių išgirstų žinių įsisavinimo lygis tėra 5 proc.

Pridėtinę vertę mokymų metu aiškiai kuria ir praktiniai uždaviniai, įgyvendinami mokymų darbo vietoje (75 proc.) metu bei diskusinėse grupės (50 proc.), kurias mokymų rinkoje dažnai vadiname strateginėmis sesijomis. Pažymėtina, kad mokymai darbo vietoje toli gražu tinka ne visoms specialiosioms kompetencijoms ugdyti. 2011 metais įgyvendindami vieną didžiausių mokymų darbo vietoje projektų EKT istorijoje, įsitikinome, kad ši priemonė ypatingai veiksminga klientų aptarnavimo ir pardavimų mokymuose. Jų metu darbuotojams suteikiamos ne tik bendrosios žinios, susijusios su mokymų tema, bet ir formuojami praktiniai įgūdžiai maksimaliai prisitaikant prie besimokančios organizacijos veiklos specifikos, produktų, profesinio žargono. Pardavimų ir klientų aptarnavimo mokymų darbo vietoje efektyvumą išmatuoti konkrečiais apčiuopiamais rodikliais yra kur kas lengviau nei, tarkime, įvertinti seminaro (paskaitos) efektyvumą, kadangi daugeliu atveju efektyvumas vertinamas pardavimų pokyčių rodikliais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokymų darbo vietoje metu ypatingai efektyviai galima išnaudoti su darbuotojų ugdymu susijusių temų įsisavinimą, pavyzdžiui ugdomojo vadovavimo pamokas, ugdomųjų pokalbių ar darbuotojų vertinimo įgūdžius.

Demonstracijos (žinių įsisavinimo lygis iki 30 proc.), kurių metu lektorius rodo, kaip atlikti tam tikrus veiksmus (pvz. įsisavinti tam tikrą programinę įranga, operacines sistemas), garsinės ir vaizdinės priemonės (20 proc.) perteikiamų žinių įsisavinimo prasme nėra pačios efektyviausios mokymosi priemonės, tačiau jos kur kas efektyvesnės nei paskaitos ar straipsnių skaitymas. Mokymosi piramidės modelyje, mažiausiai efektyviais laikomi – skaitymas (sudaro 10 proc. žinių įsisavinimo) ir grupinių paskaitų (seminarų) išklausymas (vos 5 proc. galimos gauti mokymu metu naudos). Užsibrėžus kelti darbuotojų kvalifikaciją, efektyviausia – taikyti bent kelis iš šių išvardintų būdų, derinti skirtingas mokymosi priemones mokymų ciklo metu.

Iš pirmo žvilgsnio, jei ne šoktelėję skaičiai sąskaitose ir pardavimų augimas įmonėje, mokymų efektyvumą įvertinti materialiai nėra paprasta. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) partneris, sertifikuotas vadybos konsultantas Alvydas Punis pataria atkreipti dėmesį į mokymo turinio ir formos dermę, dėstytojo ar dėstytojų grupės dalykinę bei komunikacinę kompetenciją. Be to, nuo pat pradžių planuojančiam kelti kvalifikaciją svarbu užduoti sau klausimus: kam man to reikia ir ko aš tuo siekiu? Po mokymų šį klausimyną reikėtų papildyti. Ar laikas praėjo smagiai, ar buvo nuobodu, ar sužinojau įdomių dalykų, kiek man tai padėjo, ar galiu tai praktiškai pritaikyti, kur aš paaugau, ar pagerėjo kompetencija, ar yra idėjų, kurias galima panaudoti tolesniam kompetencijos augimui – savęs vertinimo sistemoje turėtų būti šie klausimai. „Kai pats kuri ir konstruoji savo kompetenciją – mokymų nauda yra kur kas efektyvesnė ir labiau matoma“, – įsitikinęs EKT ekspertas Alvydas Punis.

Vėliau mokymų naudą turi vertinti ir pati įmonė. Tai išsiaiškinti padeda sistemingas visų mokymų naudingumo įvertinimas praėjus ilgesniam laikui, įdiegta darbų atlikimo valdymo sistema, metinis vadovo pokalbis su pavaldiniu ir pagaliau įmonės veiklos rezultatai. Pokalbio metu reikėtų aptarti ir įvertinti darbo kokybę, išsiaiškinti, ką pavyko išmokti, koks gebėjimų lygis pasiektas, atitinka lūkesčius, ar ne“, – teigia A. Punis.

Žinoma, visada yra grėsmė, kad gera teorija niekada nevirs efektyvia praktika. Tačiau A. Punis neabejoja – jei teorija lanksti, ji turi būti gerai pritaikoma praktiškai. „Yra posakis: nieko nėra praktiškesnio, kaip labai gera teorija“, – apibendrina sertifikuotas vadybos konsultantas.

Apibendrinant žinių įsisavinimo bei mokymosi tendencijas, nuoširdžiai rekomenduojame verslo įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms formuojant žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos tobulinimo programas, personalo vystymo strategijas bei pasirenkant tinkamą mokymų partnerį konsultuotis su sertifikuotais vadybos konsultantais ir pasinaudoti sukaupta gerąją praktika. Dialogo metu galybės pasiekti maksimalų rezultatą yra kur kas didesnės, nei formuluojant poreikius individualiai.

EKT seminarų ir mokymų portfelį sudaro 8 kryptys, kuriose tiek verslo įmonės, tiek ir viešojo sektoriaus organizacijos tikrai ras visus būtinus specialiųjų kompetencijų rinkinius. Mokymų poreikio nustatymo metu EKT ekspertai, bendradarbiaudami su organizacijų atstovais, padeda suformuluoti mokymosi poreikius, kartu kuria personalo vystymo programas bei padeda parinkti skirtingas mokymosi priemones maksimaliam rezultatui pasiekti.

Susipažinti su EKT komanda galima ČIA.

Mūsų klientų atsiliepimai apie mokymus ir vadybos konsultacijas yra ČIA.

Daugiau informacijos Jums gali suteikti:

EKT verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas, CMC,  tel.: +37052526225, GSM: +37068537666, el. paštas: justas@ekt.lt