Pavasariui artėjant sporto klubuose tampa ankšta. Žiemos pakoreguotas kūno linijas skubama taisyti sportu ir dietomis. Šia proga siūlome skaitytojams drauge panarstyti sporto klubų verslo užkulisius ir užduoti rūpimus klausimus “Impuls” sporto ir sveikatingumo klubų tinklo vadovui Vidmantui Šiugždiniui.

Mūsų pašnekovas pokalbyje atskleidžia savo įžvalgas į šiuos ir daugelį kitų klausimų:

Ar Lietuvos gyventojai mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį sportuodami sporto klubuose?
Ar Lietuvos gyventojai turi pakankamai sportui ir aktyviai fizinei veiklai tinkamų vietų?
Kaip Lietuva atrodo palyginus su kaimyninėmis valstybėmis Estija ar Latvija? Kaip – palyginus su vakarų Europos valstybėmis?
Ar per pastaruosius keletą metų galima būtų teigti, kad šioje srityje pasikeitė vartotojų elgsena, įpročiai?
Kaip vartotojas pasirenka sporto klubą? Kokie veiksniai turi lemiamos įtakos pasirinkimui?
Kaip galima apibūdinti tipinį sporto klubo lankytoją Vilniuje ar Kaune?
Kaip matuojamas klubo veiklos efektyvumas?
Ar sporto klubų veikloje jaučiamos populiarumo bangos, ateinančios po olimpinių žaidynių ar čempionatų?

Malonaus skaitymo!

EKT Vadybos įžvalgas #48 pdf formatu rasite čia: EKT_Vadybos_izvalgos_48

Darius Dulskis, EKT: “Ar Lietuvos gyventojai mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį sportuodami sporto klubuose?“			Vidmantas Šiugždinis: “Lietuvos gyventojai kasmet vis didesnį dėmesį skiria savo sveikatai ir gerai savijautai – tai patvirtina ir dešimtadaliu 2013 m. išaugęs „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubų lankytojų skaičius. Lankytojų prieaugiui įtakos turėjo naujo „Impuls“ klubo atidarymas Kauno „Žalgirio“ arenoje, tačiau plėtra pastebima ir visoje Lietuvos sporto klubų rinkoje.“
Darius Dulskis, EKT: „Kaip sportas atrodo kitų laisvalaikio praleidimo formų kontekste?“			Vidmantas Šiugždinis: “Gali atrodyti, kad sportas atima nemažą dalį laisvalaikio, kurį būtų galima skirti kitiems užsiėmimams. Tačiau, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, suaugęs žmogus kasdien turėtų skirti ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, arba ne mažiau kaip po 20 minučių labai intensyviai fizinei veiklai tris dienas per savaitę. Tai, iš tikrųjų, „suvalgo“ tik nedidelę dalį kiekvieno žmogaus laisvalaikio, todėl laiko lieka ir kinui, ir teatrui, ir kitoms pramogoms. Tuo labiau, kad toks laisvalaikis yra subalansuotas kiekvienam žmogui – jis pasirūpina ne tik sveika siela, bet ir sveiku kūnu. Tačiau tyrimų, kuriais būtų siekiama nustatyti ir įvertinti lietuvių pasirenkamas laisvalaikio praleidimo formas, daroma nedaug – paskutiniame „Lietuvos anatomijos“ tyrime, kurį 2012 metais atliko rinkos tyrimų agentūra SIC, buvo pažymėta, kad gyventojai daugiau laiko skiria sveikatingumui, lyginant su 2008 metais.“
Darius Dulskis, EKT: “Kokius pokyčius ar tendencijas įžvelgiate šioje srityje per 2012-2013 m. Kokios būtų jūsų prognozės ateityje?“			Vidmantas Šiugždinis: “Sporto ir sveikatingumo klubų lankytojai labiausiai vertina jiems suteikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, todėl sportuojančiam žmogui, siekiančiam užsibrėžtų tikslų, būtina profesionali trenerio pagalba. Pastebime, kad sparčiai populiarėja grupinės treniruotės, o sporto klubų lankytojai aktyviai domisi asmeninėmis sveikatingumo paslaugomis, konsultuojasi mitybos ir sveikos gyvensenos klausimais. Taip pat esame įsitikinę, kad artimiausioje ateityje sporto ir sveikatingumo klubai vis labiau orientuosis į individualius kiekvieno sportuojančiojo poreikius.”
Darius Dulskis, EKT: “Ar Lietuvos gyventojai turi pakankamai sportui ir aktyviai fizinei veiklai tinkamų vietų?“			Vidmantas Šiugždinis: “Sporto ir sveikatingumo klubuose Lietuvoje reguliariai sportuoja tik 1,5 proc. gyventojų. Palyginimui, visoje Europoje reguliariai sportuoja vidutiniškai apie 6 proc. gyventojų, o Skandinavijos šalyse – net 15 proc. Nors sporto ir sveikatingumo klubų skaičius didžiuosiuose miestuose yra gana didelis, tačiau jų užpildymo ir lankomumo rodikliai, ypač ne piko metu, o, pavyzdžiui, rytinėmis valandomis, galėtų gerėti. Vilties suteikia augantis visuomenės sąmoningumas ir dėmesys bendrai organizmo savijautai. Be to, augantį susidomėjimą bėgimu, dviračių sportu ir slidinėjimu gali paliudyti sportui skirtų renginių gausa ir nuolat didėjantis dalyvių juose skaičius. Vis dėlto, miestų bei rajonų savivaldybės turėtų aktyviau dalyvauti įrengiant viešas nemokamas sportavimo vietas – tai būtų galima įgyvendinti bendradarbiaujant su privačiu verslu.”
Darius Dulskis, EKT: “Kokia situacija Lietuvos didmiesčiuose? Ar turime pakankamai tokių centrų (vietų) Lietuvoje/ atskiruose miestuose?“			Vidmantas Šiugždinis: „Geriausia situacija su sporto ir sveikatingumo klubų pasiūla yra Vilniuje – gyventojai tikrai turi iš ko pasirinkti. Be abejo, mažesnių Lietuvos miestų gyventojai susiduria praktiškai su tokiomis pat sveikatos rizikomis kaip ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Tačiau ir mažesniuose Lietuvos miestuose netrūksta sveiką ir aktyvią gyvenseną propaguojančių ir skatinančių iniciatyvų bei sporto klubų. Taip pat ir žiniasklaida prisideda prie geros savijautos, sveikos mitybos ir gyvensenos skatinimo.Šiuo metu pastebime tam tikrus vertybinius pokyčius visuomenėje, kai skiriama daugiau dėmesio savo sveikatai. Todėl tikimės, kad ne tik privatus sektorius, bet ir įvairios nevyriausybinės organizacijos aktyviai prisidės prie šių pokyčių skatinimo ir įgyvendinimo. Be to, tikimės ir svaraus Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos, pradėjusios veikti nuo praėjusių metų, indėlio. Tuo labiau, kad vienas pagrindinių asociacijos tikslų – siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant didžiules dėl per mažo fizinio aktyvumo sukeliamų susirgimų gydymo išlaidas.”
Darius Dulskis, EKT: “Kaip Lietuva atrodo palyginus su kaimyninėmis valstybėmis Estija ar Latvija? Kaip – palyginus su vakarų Europos valstybėmis?”			Vidmantas Šiugždinis: “Lietuvoje sporto ir sveikatingumo klubus kol kas lanko santykinai mažiau žmonių nei kitose ES šalyse. Taip pat skiriasi ir šalių sporto klubų rinkų dydžiai – yra apskaičiuota, kad bendros Europos sporto klubų rinkos dydis siekia 25 mlrd. eurų, kai Norvegijos rinkos dydis siekia 541 mln. eurų, o Lietuvos – 21,6 mln. eurų. Remiantis Tarptautinės sveikatingumo ir sporto klubų asociacijos (IHRSA) duomenimis, vidutiniškai vieno mėnesio trukmės sporto klubo abonementas Lietuvoje kainuoja apie 40 eurų – tiek pat, kiek ir Belgijoje bei Švedijoje, tačiau daugiau nei Portugalijoje, Danijoje ar Airijoje. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, kur gyventojų pragyvenimo lygis yra kone dukart aukštesnis nei Lietuvoje, vidutinė abonemento kaina siekia 51 eurą. Lyginant Lietuvą su jos artimiausiomis kaimynėmis, galime pastebėti, kad sportuojančių žmonių kiekis tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra šiek tiek didesnis, daugiausiai dėl to, kad jose labiau dominuoja didesni miestai, tačiau skirtumas nėra ypatingai žymus.“
Darius Dulskis, EKT: “„Impuls“ klubai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Ar planuojate savo tinkle plėtrą į kitus miestus?“			Vidmantas Šiugždinis: “Vien per 2013 m. investavome daugiau kaip milijoną litų į devynis jau veikiančius „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubus visoje Lietuvoje – įrengėme naujas grupinių užsiėmimų sales, atnaujinome įrangą, diegėme pažangius techninius ir IT sprendimus. Šiais metais planuojame plėsti veiklą ir žengti į Klaipėdą. Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste veiksiančio „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubo plotas sieks 5,32 tūkst. kv. metrų, o vienu metu jame galės sportuoti iki 520 lankytojų. Bendros investicijos į šį klubą sieks 15 mln litų. Prognozuojame, kad plečiant sportui skirtas erdves, siūlant naujus užsiėmimus, ilginant sporto klubų darbo laiką ir atidarius naująjį klubą Klaipėdoje, bendras „Impuls“ klubų lankytojų skaičius, kartu su viso tinklo apyvarta, 2014 m. išaugs mažiausiai 10 proc.“
Darius Dulskis, EKT:  „Ar per pastaruosius keletą metų galima būtų teigti, kad šioje srityje pasikeitė vartotojų elgsena, įpročiai? Kokių pokyčių tikitės ateityje?“			Vidmantas Šiugždinis:  “Sporto klubų verslas Lietuvoje prasidėjo didelėje kultūrizmo įtakoje, todėl daugelis sporto klubus suprato ir vis dar supranta kaip vietą, kur kilnojamos geležys. Tai nepriimtina ir neįdomu daugeliui žmonių, kurie netgi bijodavo pasirodyti tokiuose klubuose kitokie ir besiskiriantys nuo profesionalių atletų. Tačiau pastebime aktyvią šio verslo ir sportuojančiųjų įvaizdžio kaitą. Visuomenei pamažu tampant vis judresnei ir aktyvesnei, dinamiškas privalo būti ir sveikatingumo bei sporto paslaugų verslas. Sporto klubai jau seniai nebėra vien tik treniruoklių salių ir pirčių kompleksai, kur lankosi išimtinai vien tik didžiulių raumenų apimčių siekiantys atletai. Dabar sporto ir sveikatingumo klubuose lankytojai kūną ir savijautą stiprina tiek individualiose, tiek ir įvairaus pobūdžio grupinėse treniruotėse. Be to, sąvoką „klubas“ naudojame su konkrečiu tikslu, kadangi „Impuls“ lankytojams svarbu ne tik sportuoti, bet ir gerai praleisti laiką.“
Darius Dulskis, EKT: “Kaip, jūsų manymu, vartotojas pasirenka sporto klubą? Kokie veiksniai turi lemiamos įtakos pasirinkimui?„			Vidmantas Šiugždinis:  “Greitas gyvenimo tempas formuoja praktiškus sportuojančiųjų poreikius. Lankytojams svarbu, kad sporto klubas būtų kuo arčiau namų ar darbo ir turėtų lankstų darbo laiką, kurį galėtų derinti su įtempta dienotvarke. Todėl rinkdamiesi sporto klubą gyventojai labiausiai atsižvelgia į šiuos kriterijus, o taip pat į siūlomų paslaugų kokybę bei įvairovę. Žinoma, gyventojams svarbu, kad sporto klube būtų suburta kvalifikuotų specialistų komanda, veiktų moderni sportinė įranga bei efektyviai taikomos naujovės, tenkinami kiekvieno norinčio sportuoti poreikiai – visa tai turi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl sporto klubo pasirinkimo.“
Darius Dulskis, EKT: “Kaip galėtumėte apibūdinti tipinį sporto klubo lankytoją Vilniuje ar Kaune? Į kokius vartotojus orientuojasi „Impuls“ sporto klubai?“			Vidmantas Šiugždinis:  “Siekiame patenkinti įvairaus amžiaus žmonių poreikius, todėl jiems suteikiame pačias geriausias sąlygas mankštintis ir sportuoti. Mūsų sporto ir sveikatingumo klubų pagrindinį lankytojų srautą sudaro 55 proc. moterų ir 45 proc. vyrų. Daugiausia sulaukiame 25 – 45 metų amžiaus lankytojų. Kiekviena amžiaus ar socialinė grupė mūsų klubuose atranda sau tinkamą užsiėmimą bei treniruotę. Savo paslaugų pakete daug dėmesio skiriame aktyviems ir sveikata besirūpinantiems senjorams bei studentams.Taip pat siūlome paslaugas ir besilaukiančioms mamytėms bei mamytėms su vaikais, plečiame paslaugų spektrą vaikams – šiuo metu aktyviai renkame grupes į mokymo plaukti pamokėles.Norėdami pritraukti daugiau lankytojų, didelį dėmesį skiriame sveikos gyvensenos ir sveikatinimo klausimams. Norėdami pritraukti daugiau lankytojų, didelį dėmesį skiriame sveikos gyvensenos ir sveikatinimo klausimams. „Impuls“,orientuodamasis į individualius kiekvieno sportuojančiojo poreikius, neapsiriboja vien fizinių pratimų pasiūla, tačiau vertina kiekvieno lankytojo fizinį pasirengimą, analizuoja jo kasdienius rezultatus ir konsultuoja mitybos bei sveikos gyvensenos klausimais. Pastaruoju metu tarp „Impuls“ lankytojų auga grupinių treniruočių populiarumas, poreikis gauti profesionalaus trenerio konsultacijas ir patarimus.”
Darius Dulskis, EKT: “Kaip matuojamas klubo veiklos efektyvumas? Kokius rodiklius sau taikote?“			Vidmantas Šiugždinis:  “Sporto klubas, kaip ir kiekvienas verslo objektas, siekia uždirbti pelną. Jeigu verslas uždirba pelną iš investicijų, jis dirba efektyviai. Tai galioja visoms paslaugų įmonėms, tarp jų – ir sporto klubams. Sporto klubo veiklos efektyvumą lengviausia pamatuoti ir įvertinti šiais rodikliais: abonementų skaičius kvadratiniam metrui, pelningumas bei klientų pasitenkinimas.Tačiau tarp pelno ir efektyvumo ne visada galima rašyti lygybės ženklą – kokybiniai klientų reikalavimai šiais laikais yra kaip niekad svarbūs. Šiuo metu sporto klubų lankytojai yra perėmę sveikatingumo paslaugų verslo kontrolę į savo rankas, nes jie bet kada gali pasirinkti kitą sporto klubą, jei jų dabartinis klubas nepaiso paslaugų kokybės, o tik bando susirinkti pinigus.“
Darius Dulskis, EKT: “Ar jaučiate populiarumo bangas, ateinančias po olimpinių žaidynių ar čempionatų?“			Vidmantas Šiugždinis:  “Būtų keista, jei tų populiarumo bangų nebūtų. Olimpinei ir pasaulio čempionei Rūtai Meilutytei vieną po kito gerinant rekordus bei skinant įspūdingas pergales plaukimo takeliuose, šia sporto šaka susidomi vis daugiau Lietuvos gyventojų. Žiemos olimpinės žaidynės taip pat prisideda prie sporto klubų lankytojų skaičiaus augimo. Žmonės, planuodami savo atostogas kalnų slidinėjimo kurortuose, paruošia save ne tik moraliai, bet ir fiziškai, stiprindami savo raumenis prieš intensyvaus slidinėjimo maratoną. Kiekvienas jaunas žmogus turi savo idealą, ir siekia būti toks pat stiprus, kaip ir jis.Lietuvių sportininkų pasiekimai dažniausiai savo fizine būkle skatina susirūpinti vyrus. Tuo tarpu moterys praveria sporto klubų duris siekdamos atrodyti panašios į pramogų pasaulio žvaigždes.”
Darius Dulskis, EKT: „Ar sporto ir sveikatingumo klubai – socialiai atsakingas verslas? Kas, Jūsų manymu, atsakingas už visuomenės švietimą sveikatingumo tema?“			Vidmantas Šiugždinis:  “Daug vilčių siejame su praėjusiais metais veiklą pradėjusia Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA). Šiuo metu LSKA vienija 7 sporto ir sveikatingumo klubus. Asociacija įkurta atsižvelgus į kritinę situaciją ir egzistuojančią opią visuomenės nejudrumo problemą, kurią būtina spręsti skirtinguose lygmenyse ir nedelsiant. Nors viso pasaulio žiniasklaidoje buvo publikuota daug straipsnių sveikatingumo tematika, didžioji dalis visuomenės, kartu su specialistais ir sprendimų priėmėjais, nuo kurių priklauso visuomenės sveikatai turintys, dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, o jo skatinimas – ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurio vystymu pasirūpintų ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos.“
Darius Dulskis, EKT: “Kokie, Jūsų nuomone, didžiausi iššūkiai jūsų, kaip „Impuls“ vadovo, laukia 2014 m.?“			Vidmantas Šiugždinis: “Mes esame sporto klubų rinkos lyderiai Lietuvoje, todėl didžiausiu iššūkiu taps siekis toliau sėkmingai stiprinti savo pozicijas rinkoje. Klientų aptarnavimo sistemų tobulinimas bei išskirtinis dėmesys trenerių mokymams ir nuolatiniam jų kvalifikacijos kėlimui bus pagrindinės varomosios jėgos, siekiant pateisinti vis labiau augančius klientų lūkesčius. Mano kaip vadovo tikslas – ugdyti stiprius ir savarankiškus padalinių vadovus ir sukurti nuolatinę mokymosi sistemą įmonėje.Planuojame tolimesnę plėtrą, tai reikės derinti su efektyvia esamų klubų veikla. Ateityje sveikatingumo klubų lankytojai galės kur kas efektyviau valdyti savo asmenines sporto programas ir konsultuotis su treneriais naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis. Šiais metais toliau stiprinsime savo veiklą šioje srityje, siūlysime patogesnius būdus klientams sportuoti ir sekti savo progresą, siūlysime įdomias ir įtraukiančias sportavimo programas. Esame pasiruošę priimti ateities iššūkius ir būti kasdieniu sveiko gyvenimo būdo palydovu kiekvienam aktyviam žmogui.“