Toliau tęsiasi projektas „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“, skirtas kaimo gyventojams ir ūkininkams. Jis vyksta visoje Lietuvos teritorijoje, o verslumo ugdymo seminarai, naujų specialybių mokymai, individualios verslo konsultacijos ir visi kiti su šiuo projektu susiję renginiai dalyviams yra nemokami. Projekto dalyviams organizuojami pažintiniai vizitai į renginius, konferencijas, verslo centrus, kaimo turizmo sodybas, tradicinių amatų centrus, kuriuose jie gauna naudingos informacijos tiek steigiant, tiek plėtojant savo verslą.
Rugpjūčio 4 dieną įvyko jau penktasis sėkmingo verslo pažintinis renginys, šįkart Šiaulių apskrityje. Jo metu projekto dalyviai aplankė Kurtuvėnų dvaro sodybą, kuri yra puikus viešosios įmonės bendradarbiavimo su verslo sektoriumi pavyzdys. Projekto dalyviai lankėsi buvusiose Kurtuvėnų dvaro arklidėse, kur visus metus veikia Jojimo paslaugų centras, Kurtuvėnų smuklėje “Kryžkelė” buvo pristatytas kulinarinis paveldas, o UAB „Šventjonis“ – žuvų auginimo verslo patirtis.
Atgijęs Kurtuvėnų dvaras
Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje saugoma pusšimtis nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, tarp jų vienas kultūros paminklas – Kurtuvėnų piliakalnis bei 17 kultūros vertybių – piliakalniai, sakraliniai pastatai, dvarų sodybos, technikos įrenginiai, laidojimo bei atmintinų įvykių vietos.
Per tūkstančius metų teritorijoje, kuri dabar priskirta Kurtuvėnų regioniniam parkui, susidarė įvairialypė kultūros paveldo sankloda. Archeologų radiniai liudija, kad žmonės čia gyveno jau vėlyvajame akmens amžiuje, III – II tūkstantmečiuose prieš Kristų. 1495 m. Kurtuvėnuose pastatyta katalikų bažnyčia ir įkurta parapija – viena iš pirmųjų Žemaitijoje. XVI a. Kurtuvėnų bajoro sodyba išaugo į turtingą dvarą, beveik penkiems šimtmečiams tapusį viso krašto ekonominiu bei kultūriniu centru.
Pažintinio vizito metu Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis pristatė Kurtuvėnų dvaro sodybos atkūrimo ir pritaikymo turizmui kaip sėkmingo verslo pavyzdį. Šį projektą įgyvendino Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, partnerė – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Įgyvendinant projektą atlikti istoriniai, archeologiniai tyrimai, atkurtas XIX amžiaus Kurtuvėnų dvaro sodybos reprezentacinės dalies vaizdas: rūmų baliustrada, apvažiuojamasis ratas, kroketo aikštelė, parko takai, želdiniai, tvenkiniai, tvoros. Įrengus viešąją infrastruktūrą, Kurtuvėnų dvaro sodyba tapo žymiai patrauklesnė lankytojams, pagerėjo sąlygos poilsiui ir renginiams organizuoti.
Grafo palikimas – jojimo tradicijas
Kurtuvėnų regioninio parko Rekreacijos skyriaus vedėja Lina Kinčinienė vizito dalyviams papasakojo, kaip Kurtuvėnų dvare atsirado žirgų turizmo verslas. Kurtuvėnų grafas Stanislovas Pliateris paliko puikų palikimą – išpuoselėtas jojimo tradicijas ir arklides, kurios šiandien plačiai pritaikomos poilsiui ir pramogai.
Buvusiose Kurtuvėnų dvaro arklidėse visus metus veikia Jojimo paslaugų centras, kuriame laikomi ir treniruojami Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos bei privatūs žirgai. Čia galima susipažinti su žirgų veislėmis, priežiūra, ruošimu, o norintiems įgyti ar tobulinti jojimo gūdžius skirta Jojimo mokykla, vasarą organizuojamos jojimo stovyklos, nacionalinės bei tarptautinės ištvermės jojimo varžybos. Vizito metu projekto dalyviai taip pat turėjo galimybę pajodinėti žirgais ir pasivažinėti brička.
Atkurtas kulinarinis paveldas
Kurtuvėnų miestelyje susikerta du istoriniai keliai: vienas vedė iš Šiaulių į Žemaitijos gilumą, o kitas jungė Vilnių ir Rygą. Jau XIX a. pradžioje kryžkelėje stovėjo du akmens mūro pastatai su uždaru kiemu, kuriuose buvo Rusijos Imperijos kariuomenės sandėliai. Rusų kariuomenės palikimą Kurtuvėnų dvarininkai pritaikė kumetynams. Šiandien viename pastate gyvena žmonės, kitame veikia smuklė “Kryžkelė”. Joje dar dabar išlikę senieji balkiai, plytų grindinys. Kulinarinį paveldą pristatė ir patirtimi apie savo verslo sėkmę pasidalino Kurtuvėnų smuklės “Kryžkelė” savininkė Zoselė Kalnikienė. Smuklėje dominuoja tradicinė lietuviška virtuvė, o užsisakius iš anksto, galima paragauti valgių, pagamintų pagal senuosius šio krašto receptus: aluje išmarinuoto kumpio su medumi, obuoliais įdaryto karpio ir žemaitiško kastinio. Kurtuvėnų dvaro stalui čia atstovauja nefiltruotas, nepasterizuotas, pusiau tamsus “Kurtuvėnų svirno alus”, pasižymintis originaliu skoniu ir tvirta puta.
Žuvų ir įspūdžių tvenkiniai
Taip pat vizito metu dalyviai apžiūrėjo tvenkinius, kuriuose veisiami ir auginami karpiai. UAB „Šventjonis“ direktorius Bronius Astrauskas pristatė žuvų auginimo verslo patirtį ir plėtros galimybes.
Vizitą, kaip visada, užbaigė paskaita diskusija “Kaimo turizmo plėtra ir savo verslo steigimas, remiantis Lietuvos gerosios patirties pavyzdžiais“ (lektorė, akredituota verslo konsultantė, Gita Kondrotaitė). Renginio pabaigoje dalyviai dalinosi dienos įspūdžiais:
„Labai įdomu buvo išgirsti apie Kurtuvėnų regioninio parko turizmo patirtį ir verslumo galimybes,“ – džiaugiasi vizito dalyvė Vaida Cerebienė.
„O mane šis renginys privertė susimąstyti apie naujas veiklas, kilo minčių, kaip galėčiau realizuoti savo sugebėjimus, – pasakoja Inga Šapalaitė. – Norėtųsi ir ateityje dalyvauti panašiuose renginiuose.“
„Mums buvo labai smagu sužinoti apie šio regiono kultūrines vertybes, susipažinti su verslo atstovais, išgirsti praktinių patarimų, – dalinosi įspūdžiais Laima ir Darius Kvedarai. – Visuomet ieškome galimybių dalyvauti mokymuose, nes lektoriai turi daug žinių ir puikiai jomis pasidalina“.
Projekto dalyvius, pageidaujančius vykti į pažintinius vizitus, kviečiami registruotis el. paštu Janina###ekt.ltarba mob.telefonu – 8 (686) 83186.
Organizatoriai su Jumis susisieks ir suteiks išsamią informaciją apie galimybę dalyvauti renginyje bei suteiks informaciją Jums rūpimais ir su projektu susijusiais klausimais.
Daugiau informacijos apie projektą ieškokite: www.keiciuveikla.lt