Valstybės institucijų ir įstaigų dėmesys piliečiams šiandien neatitinka lūkesčių. Todėl, sekdamas europine patirtimi, Lietuvos viešasis sektorius pamažu imasi pokyčių.

Valstybės institucijų ir įstaigų dėmesys piliečiams šiandien neatitinka lūkesčių. Todėl, sekdamas europine patirtimi, Lietuvos viešasis sektorius pamažu imasi pokyčių.

Vadybos sistema – atgyvenusi

Praėjusiais metais vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų buvo modernus valstybės valdymas, paremtas ženkliais rezultatais ir nauja paslaugų kokybe. Pagal šį prioritetą 2011 metais pradėti įgyvendinti strateginiai valstybės valdymo pokyčiai, kurie leis pagerinti savivaldybių ir kitų institucijų darbą, priartins viešąjį sektorių arčiau paprasto piliečio.

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” parengta “Kokybės vadybos metodų taikymo ir poveikio/pokyčių matavimo Lietuvos viešojo administravimo institucijose / įstaigose  stebėsenos metodika“ turėtų prisidėti prie šių pasiketimų. Projekto metu siekiama išsiaiškinti ar naujus kokybės vadybos metodus įsidiegusios Lietuvos savivaldybės racionaliau panaudoja žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius. Atlikti gyventojų nuomonių tyrimai leido suvokti, kokiomis paslaugomis piliečiai patenkinti. Tyrimuose taip pat atsispindėjo nuomonė, kurios paslaugos suteikiamos nekokybiškai.

2011 metais 85 proc. valstybės institucijų ir 70 proc. savivaldybių įsidiegė bent vieną kokybės vadybos metodą (populiariausia piliečių aptarnavimo gerinimo priemonė – vadinamasis „vieno langelio“ principas). Tyrimo metu pastebėta, kad tarp viešojo administravimo institucijų auga vartotojų apklausų svarba. 81 institucijoje buvo atliktos apklausos dėl piliečių lūkesčių apie paslaugų kokybę.

Taip pat surinkta informacija apie kiekybinius bendruosius veiklos rodiklius 55 – iose (iš 60) savivaldybėse.

Kokybės modeliai motyvuoja dirbti

Šiandien administruojant viešąjį sektorių labiau telkiamasi į procesą, o ne į rezultatus. Neefektyvi biurokratija, trūkumai aptarnavime, skaidrumo stoka – kasdieninės savivaldybių paslaugos neatitinka daugelio žmonių lūkesčių.

Dabartinė viešojo administravimo sistema labiau orientuota į darbuotojų skaičių, jų atlyginimus, patalpų išlaikymą ir panašiai. „Tarkim, jeigu įstaiga padidina tarnautojų skaičių – ji gauna papildomai lėšų atlyginimams. Iš esmės biurokratinis valdymas nukreiptas į tai, kaip gauti daugiau etatų, materialinio turto, finansų. Norint paskatinti viešąsias institucijas keistis, svarbu įdiegti modernų viešosios vadybos principais pagrįstą modelį su visais jo elementais: strateginiu valdymu, procesų planavimu, kaitos ir organizacijos kultūra bei personalo vadyba. Viešojoje vadyboje reikia griežtai susitarti dėl rezultatų ir jų matavimo, nustatyti asmeninę atsakomybę už rezultatų pasiekimą. Svarbu leisti vadovams savarankiškai ieškoti geriausių kelių rezultatui pasiekti“, – įsitikinęs EKT partneris, verslo konsultantas Gintas Umbrasas.

Diegiami kokybės vadybos metodai sukuria procedūrinį paprastumą, udgo tarnautojų kompetenciją, motyvuoja efektyviai dirbti. „Sistemos įdiegimas ir aktyvus naudojimasis šia sistema sudaro prielaidas padidinti veiklos efektyvumą ir tuo pačiu pagerinti gyventojų aptarnavimą, pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, greičiau bei efektyviau spręsti įvairias problemas, reaguoti į gyventojų užklausimus ar nusiskundimus“, – situaciją komentuoja EKT partneris, vadybos konsultantas Darius Dulskis.

Europinė patirtis dar toli?

Europos Sąjungos valstybės senbuvės seniai suprato – norint pagerinti veiklos efektyvumą ir prieiti arčiau prie žmogaus, būtina keistis iš vidaus. Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Olandija, Danija, Vokietija jau sumažino laiko sąnaudas administracinei naštai ir orientuojasi ties kokybišku viešųjų paslaugų tiekimu. Taip pat supaprastinta viešųjų paslaugų sistema (pavz. įvairios išmokos), skatinama darbuotojų motyvacija.

„Deja, mūsų šalies savivaldybėse organizacijų brandos lygis dar labai tolimas, kad būtų natūralus poreikis taikyti kokybės vadybos metodus. Jau pakankamai subręsta BVM arba kitaip tariant modeliui, kuris leidžia patiems įsivertinti atskirus organizacijos veiklos aspektu, nes tas modelis labai paprastas“, – pastebi D. Dulskis.

Jei remtis prielaida, kad savivaldybė kaip institucija skirta padėti žmonėms ir teikti paslaugas jiems, kokybės vadybos sistemos – puikus pasirinkimas. Atlikus tyrimus, įstaigose, kurios įsidiegė kokybės vadybos metodus, pastebimos mažesnės darbo užmokesčio išlaidos, pasiektas aukštesnis asmenų aptarnavimo lygis. Taip pat fiksuojama vidutiniškai mažiau sprendimų, prieštaraujančių ar pažeidžiančių šalies teisės aktus.

„Tik paradoksas tame, kad, vienos savivaldybės vadybos sistemas diegia ir pasiekia labai gerų rezultatų. Kitos naudojasi situacija, nes yra skiriamos lėšos. Kartais efektyvių rezultatų nesimato, nes tie kokybės vadybos modeliai nekokybiškai diegiami ir pačios savivaldybės tam dar nesubrendusios. Be to, savivaldybės valdymo aparatas per daug inertiškas, kad taip iš karto pasikeistų darbuotojų mąstymas ir požiūris. Sistema – nėra kažkokia burtų lazdelė, kurią įdiegus ims viskas ir pasikeis“, -teigia D. Dulskis.

„Eurobiurokratai vis tiek privers Lietuvos savivaldybes galvoti apie darbo efektyvumą ir geresnį piliečių aptarnavimą. Pritaikyti vadybos modeliai supaprastina savivaldybių darbą ir tarsi priartina savivaldybių darbuotojus arčiau žmogaus“, – neabejoja D. Dulskis.

Akivaizdu, jeigu piliečiai aktyviau domėtųsi savo teisėmis ir pradėtų jas aktyviai ginti, mažiau liktų vietos piktnaudžiavimams visose srityse, tame tarpe ir viešajame sektoriuje, kurio darbuotojai atlyginimus gauna iš visų Lietuvos piliečių surinktų pinigų. Svarbu šviesti ir informuoti visuomenę apie jos teises, siekti skaidrumo viešosiose paslaugose.

Apie EKT:

• Privati lietuviško kapitalo verslo konsultacijų įmonė, teikianti vadybos ir marketingo konsultavimo bei personalo mokymo paslaugas verslo įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms
• Veikia Lietuvoje nuo 1995 m., dirba 41 darbuotojas, iš jų 4 sertifikuoti vadybos konsultantai (CMC, Certified Management Consultant)
• Pardavimo pajamos: 2011 m. – 14,009 mln. Lt, 2010 m. – 9,814 mln. Lt, 2009 m. – 3,548 mln. Lt
• Dienraščio „Verslo žinios“ surengtuose „Gazelė 2010“ ir „Gazelė 2011“ konkursuose pagal atitinkamai 2006 – 2009 m. ir 2007 – 2010 m. finansinius duomenis pripažinta kaip viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių bendrovių Lietuvoje
• 2011 m. Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas už įmonės atvirumą darbuotojams ir jų įtraukimą į strateginių sprendimų priėmimą „Metų darbovietė: metų debiutas“

Daugiau informacijos apie projektą:

Agnė Tonkūnaitė-Thiemann
EKT projektų vadovė
Tel. (8-5) 2526225
Mob. tel. +370 61559429
e.p. agne###ekt.lt

Darius Dulskis
EKT partneris, vadybos konsultantas
Tel. (8-5) 2526225
Mob.tel +370 69926949
e.p. darius###ekt.lt