„Europos Sąjungoje perdirbimas yra vienas labiausiai paplitusių padangų atliekų panaudojimo būdų. Perdirbimo metu atskirtos gumos produktai dažniausiai buvo pritaikomi gaminant dirbtinę veją ir kitas sporto ir žaidimų aikščių dangas. Vis dėlto, atsižvelgiant į mikroplastiko taršą, toks pritaikymas yra diskutuotinas. Tuo tarpu gumos panaudojimas kelių dangoms šiuo metu yra ribotas, tačiau įvardijama, jog tai viena iš didžiausią potencialą turinčių sričių, kur gali būti panaudojami produktai, pagaminti iš padangų atliekų.“- sistemos paradoksus įvardina vyr. konsultantė Daiva Banaitė.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) LR Aplinkos ministerijos užsakymu parengta Padangų atliekų panaudojimo statybos, kitų produktų gamyboje ar kitose veiklose studija išryškino, kad Lietuvoje nėra tikrosios gamintojo atsakomybės, kuri skatintų padangų atliekų perdirbimą sugrąžinat žaliavas į naujų padangų gamybą ir užtikrinant žiedinę ekonomiką. Taip yra todėl, kad padangos į Lietuvą yra importuojamos, o ne gaminamos. Daivos Banaitės teigimu, kolektyviai ir individualiai tvarkančių padangų atliekas ūkio subjektų gausa nekuria paskatų ilgalaikių tikslų formavimui bei nuosekliam visos sistemos finansavimui. Dažnai siūlymuose nurodoma, kad užstato sistema galėtų būti paranki priemonė, padėsianti išspręsti šią problemą. Tačiau EKT atlikta studija atskleidė, kad tokia sistema pabrangintų padangų atliekų tvarkymą, o esminių problemų neišspręstų.

„Užstato sistema iš principo užtikrintų legaliai Lietuvoje įsigytų padangų, kurios vėliau tampa atliekomis surinkimą, kas, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros pateikiamais duomenimis, Lietuvoje ir taip iš esmės užtikrinama. Vieni aktualiausių klausimų yra produktų pagamintų iš perdirbtų padangų atliekų panaudojimas, padangų atliekų sistemos dalyvių tinkamo finansavimo užtikrinimas, bei istoriškai sukauptų padangų atliekų surinkimas ir sutvarkymas” – sako vyr. konsultantė Daiva Banaitė.

Padangų atliekų panaudojimo statybos, kitų produktų gamyboje ar kitose veiklose studija siūlo padangų atliekų panaudojimo galimybių plėtrą skaidyti į tris etapus. Pirmajame etape – numatyti sistemingą mokslinių tyrimų ir eksperimentinių automobilių kelių tiesimo finansavimą. Tai būtina atrandant Lietuvos sąlygomis tinkamą asfalto sudėtį, kurioje yra ir guma, gauta perdirbant padangų atliekas.
Atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, siūloma koreguoti teisės aktus, kurie leistų maksimaliai naudoti perdirbtas padangų atliekas statybos produktuose, pvz., naudoti jas kaip asfalto priedą / modifikatorių tiesiant kelius, pritaikyti gaminant ir klojant lauko vaikų žaidimų aikštelių ar sporto aikštynų dangą.
Trečiajame etape siūloma skatinti žaliuosius pirkimus, kurie kurtų ir didintų gumos, gautos perdirbus padangų atliekas, paklausą ir skatintų šio produkto pritaikymą tiesiant automobilių kelius, dviračių takus bei šaligatvius.