Vyriausybei intensyviai ieškant papildimų šaltinių papildyti šalies biudžetui, žinotina, kad 2013 m. valstybės sektoriaus darbuotojai sudarė 34,4 % nuo visų dirbančiųjų, o tai yra 1,9 % daugiau nei 2008 m. Tuo tarpu Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis tėra 15,5 % nuo visų dirbančiųjų. Kaip vertinti tokią situaciją “Veido“* žurnale pasisakė UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partneriai Gintas Umbrasas ir Darius Dulskis, “Lietuvos laisvosios rinkos instituto” vyriausioji ekspertė Kaetana Leontjeva ir ekspertas Laurynas Rekašius, Mykolo Romerio universite­to Vadybos instituto profesorė dr. Birutė Mikulskienė.

“Nors proporcingai turime daugiau viešų­jų paslaugų teikėjų nei pasaulio turtingieji, nesame nei mokytesni (atvirkščiai, moksleivių rezultatų tyrimuose žnektelėjome že­myn), nei sveikesni (pagal daugelio ligų išgydomumą esame prie ES autsaiderių), o nusikalstamumas nuo policijos gausybės nemenkėja. Valstybės valdymo srityje pažangos ženklų yra, bet jie paskęsta tarp vis dar paplitusio biurokratizmo, korupcijos ir politizavimo.” rašome “Veido“* žurnale. Išbristi iš tokios situacijos sukurta ne viena strategija, tačiau, priėjus jų įgyvendinimo etapui, paprastai susiduriama su vienokiais ar kitokiais sunkumais.

„Strategijos parengiamos neblogos, bet priartėję prie įgyvendinimo sustojame”, – apgailestauja bendrovės „Eko­nominės konsultacijos ir tyrimai” part­neris, vadybos konsultantas Darius Dulskis.

“Ekspertas, dalydamasis konkrečia darbo su viešojo sektoriaus įstaigomis patirtimi, pasakoja, jog misija diegti modernią vadybą, kuri leistų sumažinti darbuotojų, menkai įmanoma, nes mažai kas nori dalyvauti procese, kurio rezultatas gali būti toks, kad pats liksi be darbo. Kai kur pažangos esama, ta­čiau, pavyzdžiui, po „Ekonominių kon­sultacijų ir tyrimų” vertinimo, kiek toms pačioms funkcijoms atlikti skirtingose savivaldybėse yra valdininkų (palyginti su gyventojų skaičiumi), paaiškėjo, kad vienur – keli, o kitur – dešimt ir dau­giau. Deja, pokyčių nesiimama.”

“Darius Dulskis primena, kad į viešojo sek­toriaus efektyvumo gerinimą – IT įran­kių, veiklos valdymo sistemų diegimą in­vestuota daug pinigų. Kaip informavo Vi­daus reikalų ministerija (VRM), 2007-2013 m. laikotarpiu vien viešojo administravimo efektyvumo didinimo programoms vykdyti išmokėta 174,8 mln. Lt (iš jų 159,2 mln. Lt -Europos socialinio fondo (ESF) ir 15,6 mln. Lt-valstybės lėšų). 2014-2020 m. šiems tiks­lams planuojama skirti dar daugiau – 610,8 mln. Lt (iš jų 519,2 mln. Lt – ESF ir 91,6 mln. Lt – valstybės lėšų).

O kiek dar priinvestuota į IT Bet kaip tai atsiliepė darbuotojų skaičiaus ir darbo kokybės pokyčiams? UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partneris Darius Dulskis pastebi, kad kai kurios valdiškos įstaigos, savivaldybės turi tiek IT įrangos, kad galėtų aptarnauti visas regiono įmones, tačiau toli gražu ne visomis moderniųjų technologijų galimybė­mis naudojasi, o ne visų jų gal ir reikia.

Ne kartą neūkiškumą šioje srityje fiksavo ir Valstybės kontrolė. Štai ir naujausiame tyrime ji nustatė, kad Žemės ūkio ministeri­ja daug investavo į IT, tačiau 27-i iš 32 minis­terijos valdomų informacinių išteklių buvo kuriami net nesilaikant teisės aktų.

Žinoma, kaip primena Darius Dulskis, esama ir gerų pavyzdžių: „Prisiminkime, kaip atro­dė aptarnavimas „Sodroje” ar Registrų centre prieš septynerius aštuonerius metus. Dabar jis tikrai pagerėjęs, įdiegta daug elektroninių paslaugų. Bet kitose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, nužengta kur kas toliau.”

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partneris Darius Dulskis pasakojo, kad  “Didžiojoje Brita­nijoje privačiam sekto­riui sėkmingai perduota išduoti ne tik vai­ruotojų pažymėjimus, bet ir kitus asmens dokumentus. Daugelyje šalių viešasis sekto­rius privačiam perleidžia ir kitas funkcijas. Seimo patvirtintoje Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 m. programoje taip pat yra siūlymų, susijusių su paslaugų per­davimu trečiosioms šalims ar privačiam verslui bei etatų mažinimu. Tačiau neatro­do, kad dabartinės Vyriausybės žingsniai būtų nukreipti ta linkme.”

Darius Dulskis atkreipia dėmesį, kad sustojo ir valstybės valdomų įmonių reforma, o ankstesnės Vyriausybės joms kelti ambi­cingi planai tapo nebe tokie ambicingi. Jei jos sugeneruotų daugiau pelno, jų savinin­kė valstybė galėtų daugiau uždirbti ir dau­giau pinigų skirti valstybės valdymo reik­mėms. Nenorima diegti ir privačiame sektoriuje efektyviai veikiančių vadybos metodų.”

Vis dėlto kas galėtų užtikrinti reikšmingą postūmį, kad viešojo valdymo sektorius veiktų efektyviau? „Koks septyniasdešimt ar šimtas kvalifikuotų, kompetentingų vadovų, turinčių gerų vakarietiškų universitetų išsilavinimą ar atitinkamos patirties, kad ir privačiame sektoriuje”, – receptą siūlo UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partneris Darius Dulskis.

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partnerio teigimu “yra trys esminės ašys, ant kurių gali laikytis bet kurios organizacijos sėkmė: strateginis planavimas su ambicingais planais, pažangūs darbo organizavimo procesai ir trečioji dedamoji, apie kurią viešajame sektoriuje sudėtinga šnekėti, – motyvacija, tiek finansinė, tiek kitokia. Vadovų, kvalifikuotų specialistų atlygio privačiame ir valstybės sektoriuje žirklės riboja galimybę pasisamdyti aukštesnės kvalifikacijos specialistų. O tikėtis, kad vadovas ar atsakingas specialistas gerų rezultatų pasieks neturėdamas kompetencijos – naivu.”

Darius Dulskis mini ir gerus pavyzdžius mūsų viešajame sektoriuje. Ūkio ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje”, „Versli Lietuva” sugebėjo sutvarkyti savo veiklą remdamosi gerąja pasaulio praktika, ir tai jų vadovų Mildos Dargužaitės bei jau eksvadovo, nes naujai politinei valdžiai jis neįtiko, Pauliaus Lukausko nuopelnas.

Prie privalomos pažangos viešajame sektoriuje, Dariaus Dulskio manymu, prisideda ir ES „vėzdas” – spaudimas sekti geraisiais pavyzdžiais. Antra vertus, Pasaulio bankas jau antrą dešimtmetį pirštu rodo, kad mūsų viešasis sektorius, palyginti su gyventojų skaičiumi, gerokai viršija pačių turtingiausių valstybių, bet išvadų iš to taip ir nepasidarome.

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partneris, vadybos konsultantas Gintas Umbrasas siūlo tokius dešimt žingsnių didinant viešojo sektoriaus efektyvumą:

pirma, didinti jo skaidrumą,

antra, įdiegti tęstinumo principus atsisakant politizavimo,

trečia, kurti ambicingus planus,

ketvirta, ugdyti lyderius,

penkta, decentralizuoti valdžią,

šešta, orientuotis į rezultatą, o ne į procesą,

septinta, palengvinti ES paramos panaudojimą,

aštunta, gyventi pagal kišenę,

                                                     devinta, mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų,

                                                     dešimta, ugdyti žmonių pilietiškumą.

Deja, daugeliu šių žingsnių ne tik nedaug tepažengta, bet jų net nepradėta. Valdžia renkasi kitą žingsnį: piliečių pečius užgulti didesniais mokesčiais ten, kur tik leidžia valdžios fantazija.

*Šaltinis: 2014 m. vasario 25 d. Veidas Nr. 8 Aušros Lėkos straipsnis “Viešasis sektorius: esame turtingesni, sveikesni ir mokytesni už pažangų pasaulį. Ar tikrai?”